Išdidus slapukas trumas

 

Virtuvės deimantai, juodieji perlai, elfų obuoliai, velnio vaisiai – visi šie bene gražiausi ir paslaptingiausi aforizmai priklauso ne kam kitam, o grybų karaliui trumui, dar kitaip vadinamam triufeliu (lot. Tuber). Tai itin vertingas truminių šeimos grybas ir vienas brangiausių pasaulyje delikatesų, dėl išraiškingo savo skonio ir kvapo ypač vertinamas išrankiausių maisto mėgėjų.

 

 Jų galima rasti Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje. Išskirtinumą lemia neįprastas augimo būdas:

 

    •  Jie bręsta po žeme, maždaug 10 -20 cm. gylyje.
    • Trumas labiau panašesnis į bulvę, nei į grybą. Jo paviršius grublėtas, o minkštimas mėsingas, turtingas garstyčių, ilgai brandinto sūrio, riešutų, česnako aromatu.
    • Tinkamiausia vieta augti – drėgnas ir purus lapuočių miškų dirvožemis.
    • Trumai gali užaugti nuo 1 cm. iki beveik 1 kilogramą sveriančių gigantų.
    • Jiems iškasti pasitelkiami specialiai dresuoti šunys ar kiaulės. Šį neįprastą rinkimo būdą galite pamatyti  čia: 

  • Trumų forma priklauso nuo dirvožemio drėgnumo. Kuo dirvožemis drėgnesnis, tuo forma tobuliau apvali ir atvirkščiai.
  • Pats didžiausias trumas 1954 m. Iškastas Italijoje. Jis svėrė net 2,5 kg ir buvo padovanotas JAV prezidentui Dwight‘ui Eisenhower‘iui.

 

Trumų paslaptis

 

Būtent šis augimo būdas ir nulėmė jų mistika apaugusią istoriją. Senovėje buvo manoma, jog šie juodieji perlai auga tik tose vietose, į kurias buvo trenkęs žaibas arba, kad trumai – nykštukų auginamas jaukas kiaulėms ar netgi raganų maistas. Graikai, paragavę šio užburiančio skanėsto buvo tokie laimingi, jog jį patiekusį svetimšalį virėją apipylė dovanomis ir suteikė graikų pilietybę. O žymusis Plutarchas jį pavadino nepaprastu gamtos galios kūriniu, atsiradusiu susijungus vandeniui, karščiui ir žaibui. Romėnų filosofas Plinijus šventai tikėjo, jog tai yra dieviškasis vaisius, nes žmogus niekaip negali įtakoti jo augimo. Ir iš tiesų, norint suprasti šį dievišką skonį, pirmiausia reikia paragauti. Juk ne veltui jis buvo vienas iš pagrindinių komponentų meilės eliksyruose. Trumas  – puikus afrodiziakas.

 

Vartojimas

 

Dabar, kai nebereikia bijoti raganų ir piktųjų nykštukų, galime atsiduoti trumų skleidžiamiems kerams ir nedraudžiami jais mėgautis. Dažniausiai jie patiekiami konservuoti, šaldyti arba švieži. Žinoma, labiausiai vertinami švieži trumai, nes jie geriausiai išlaiko savo subtilų skonį bei aromatą, kuris po dviejų savaičių ima blėsti.

 

Šviežius trumus, pirmiausia, reikėtų nuplauti po šaltu vandeniu (nes, siekiant išlaikyti autentišką skonį, iškasti jie tik nuvalomi sausa pašluoste), susmulkinti ir gardinti jais jau paruoštą patiekalą. Pjaustyti iš anksto nerekomenduojama, baiminantis blėstančio skonio.

 

Trumų rūšys

 

Esti dvi pagrindinės trumų rūšys, tai – juodieji ir baltieji trumai. Juodieji – pietvakarių Prancūzijos Perigord regiono ąžuolynų pasididžiavimas. Garsiausias ir gurmaniškiausias jų panaudojimo būdas – tradiciniame prancūzų ančių kepenėlių paštete. Baltieji trumai labiausiai paplitę Šiaurinėse Italijos riešutmedžių giraitėse – Albos apylinkėse (Pjemonto reg.), kur jų garbei kasmet netgi rengiama šventė – tarptautinė baltojo trumo mugė, kuri yra tikras rojaus kampelis gurmanams.